Gegužės 24 dieną arkivyskupijos kurijos ir jos institucijų vadovai bei darbuotojai, kelių katalikiškų mokyklų ir kitų organizacijų atstovai dėkojo už tarnystę vyskupui augziliarui Kęstučiui Kėvalui, popiežiaus Pranciškaus paskyrimu nuo birželio 1 dienos ją pradedančiam Telšių vyskupijoje.
Susirinkusius Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje švęsti Eucharistijos sujungė abipusė malda Dievui. Institucijų darbuotojai dėkojo už vyskupo Kęstučio tarnystę Kauno arkivyskupijoje, melsdami ją laiminti ir toliau, o Eucharistijos liturgijai vadovavęs vyskupas Kęstutis meldėsi padėkos intencija – už sielovados bendradarbius, kartu praleistą laiką, žmonių brolystę ir palaikymą.
Liturgiją koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas, arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, mons. Adolfas Grušas, prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, mons. Aurelijus Žukauskas, mons. Artūras Jagelavičius ir kun. Kęstutis Genys. Giedojo „Gyvųjų akmenų“ bendruomenė.
Savo nuotaikingoje ir gyvoje homilijoje vysk. Kęstutis, kaip ir ką tik girdėtas skaitinys (apie apaštalo Pauliaus kalbą Areopage, Apd 17, 22–34), visus mintimis nukėlė į Atėnus, tuometį filosofijos, kultūros, mokslo centrą. Areopage prieš pagonis, prieš tų laikų ženklus tvirtai stovi apaštalas Paulius, žinodamas, jog turi ką šiems žmonėms pasakyti. Vysk. Kęstutis atkreipė dėmesį, kaip šv. Paulius kalba žmonėms, – į jo pagarbumą klausytojams, jų pažinimą ir įsijautimą. Apaštalas pagiria juos už tai, kad jų aplinka rodo Dievo ieškojimą.
„Žmonės ieško Dievo tarsi apgraibomis. O Jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“, – sakė ganytojas, atkreipdamas dėmesį, kokie buvo šio skelbimo vaisiai: vieni tyčiojosi, kiti sakė paklausysią kitą kartą... Ir tik „kai kurie vyrai stojo į jo pusę ir priėmė tikėjimą...“ (Apd 17, 34).
„Ir vis dėlto Evangelijos žinia nesustabdomai ritosi per pasaulį, nes Paulius, Tautų apaštalas, nesustojo. Jo nebuvo galima palaužti, nusiminimas jo nepakirto. Tai mums pamoka. Negalime nusivilti, kaltinti šių laikų. Reikia džiaugtis mažais dalykais ir dėkoti Dievui, kad Jis leidžia mums prisijungti prie Jo „projekto“, – kalbėjo vysk. K. Kėvalas.
Užbaigdamas tarnystę Kauno arkivyskupijoje, vysk. Kęstutis sakė ypač jaučiantis laiko trapumą ir tai, kad žmogus savo gyvenime yra vis kviečiamas į kažką nauja, minėjo vertinantis žmonių bendrystę. Vienas kunigas ar vieni žmonės negali tiek padaryti, kiek gali kartu. Užbaigdamas homiliją palinkėjo degti apaštalo Pauliaus karščiu, veržtis į Tiesos pilnatvę, trokšti būti pirmiems dėl Viešpaties ir neprarasti vilties.
Visuotinėje maldoje vėliau visokeriopų malonių ir Šventosios Dvasios dovanų prašyta vyskupui Kęstučiui. Melstasi ir už kunigus, kad jie būtų ganytojai pagal Kristaus širdį, be kita, ir už institucijų, parapijų bendruomenes, kurių gyvybingumu ir atnaujinimu tarnaudamas Kauno arkivyskupijoje nuoširdžiai rūpinosi ir vysk. Kęstutis, kad jos skelbtų prisikėlusį Kristų.
Šv. Mišioms pasibaigus Kauno arkivyskupas Lionginas pakvietė visus į arkivyskupijos kuriją toliau dalytis bendrystės džiaugsmu. Palaiminęs stalą ir besidalinančius jo gėrybėmis, arkivyskupas sakė jaučiantis dėkingumą už buvusio savo pagalbininko vyskupo Kęstučio veržlumą, įsipareigojimą, iniciatyvumą ir giedrumą. Arkivyskupas emeritas Sigitas atkreipė dėmesį, kaip gražiai per šv. Mišias „Gyvųjų akmenų“ giesme buvo padrąsintas šis vyskupas. Dievo mintyje, pasak ganytojo, nėra atsitiktinumų. Viešpats žino, kas yra mums reikalingiausia.
Kartu su padėkomis ir linkėjimais, vyskupui Kęstučiui ir visiems agapės dalyviams dovana buvo talentingosios (beje, kilusios iš Telšių vyskupijos) seses akordeonistės Viktorija ir Austėja Nociūtės bei jų atlikti muzikiniai kūriniai. Mažųjų atlikėjų ansamblį agapės pabaigoje pristačiusi meno vadovė, dirigentė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė sakė juos rengusi ganytojui, kuris mokėdavo pasilenkti prie mažųjų, jų šeimų.
